- stibukliai
- stibùkliai sm. pl. (2), stìbukliai (1) žr. stibykauliai: Dėl pilvo aš (avis) tavi (šieną) sutalpinčio, tik visa bėda, ka stìbukliai ploni tėr Plt. Lekioja vaikai po kiemą su grynais stibukliais Kb.
Dictionary of the Lithuanian Language.